Didžiąją dalį visų Lietuvoje veikiančių bendrovių sudaro sąlyginai nedidelės įmonės: 97 proc. jų yra įdarbinę iki 50 darbuotojų, o beveik dviejuose trečdaliuose dirba vos iki 4 žmonių. Dauguma jų vis dar stokoja žinių ir gebėjimų, kada pradėti auginti verslą ar pasitelkti rinkos žinovus ir jų investicijas, todėl rizikuoja suklupti, žengdamos į kitą verslo etapą.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad būtent plėtra gali tapti Achilo kulnu, nes sunku priimti faktą, jog augant laikini nuostoliai dažniausiai yra neišvengiami.
Prie naujų verslų finansavimo prisidedančios rizikos kapitalo fondų valdymo įmonės „Iron Wolf Capital Management“ partneris Tomas Martūnas sako, kad versle nuostolių, periodu, kai investuoji į plėtrą, išvengti praktiškai neįmanoma, tačiau jei namų darbai atlikti kruopščiai, reikia nesiblaškyti ir laikytis savo plano.
„Įmonė privalo turėti ne tik aiškią išėjimo į rinką, bet ir augimo strategiją. Suplanuoti verslo augimą taip, kad būtų išvengta nuostolių, praktiškai yra neįmanoma. Jeigu įmonė apsisprendžia, kad plėtrai reikia rizikos kapitalo, tai yra užprogramuota, jog kelerius metus jos finansai neblizgės. Tačiau esant aiškiam planui, kaip bus uždirbami pinigai ateityje ir turint atsakymą, kodėl investicijos yra reikalingos, trumpalaikiai nuostoliai yra pateisinami, todėl nereikia blaškytis, nes tai tiesus kelias į verslo „sudeginimą”, – sako T. Martūnas.
Nors sakoma, kad nėra antro tokio paties sėkmės plano, vis dėlto, nuosavų verslų savininkų daromos klaidos dažnai kartojasi. Viena iš tokių – nepakankamai skiriamas dėmesys siūlomo produkto pardavimų plėtrai.
„Jeigu kalbame apie technologijomis grįstą verslą, startuolius, tai dažniausiai jų savininkai per daug dėmesio skiria produktui sukurti ir per mažai jam parduoti, ypatingai kalbant apie pardavimus užsienio rinkose nuo pat pirmųjų įmonės dienų“, – pastebi akceleravimo fondo „70Ventures“ partneris Gytenis Galkis.
Pasak jo, norint, kad jaunos įmonės sėkmingai augtų ir stiprėtų, jų savininkai, be abejo, privalo atidžiai stebėti ir gaunamų pajamų srautus.
„Be to, ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį į klientų poreikius, patirtį, įpročius ir, svarbiausia, motyvaciją įsigyti siūlomą produktą. Kitaip tariant, privalu gerai pažinoti savo klientą ir suprasti, kas jį motyvuoja pirkti konkretų produktą, paslaugą ir kodėl jis to negali gauti kitur. Siekiant užauginti įmonę, rinkos potencialo ir galimybių plėtrai supratimas yra gyvybiškai svarbus“, – įsitikinęs G. Galkis.
Užauginti tvarų verslą – įmanoma
Aktyvia Lietuvos verslo finansavimo partnere esančios bendrovės UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas pastebi, kad mūsų šalies verslas vis atsakingiau siekia tvaraus ir pamatuoto augimo. Toks požiūris padeda įmonėms pritraukti vis daugiau privačių lėšų.
Jo teigimu, pradėti mąstyti apie verslo auginimą reikėtų nuo pat verslo sukūrimo, nepamirštant pagalvoti ir apie augimo finansavimo šaltinius. Šioje verslo finansavimo grandinėje itin svarbų vaidmenį vaidina akceleravimo fondai, kurie visiškai jaunam verslui gali suteikti nemokamą pagalbą ir žinias, kaip pasiruošti augimui, padėti pagilinti savo kompetencijas.
„Paruošti įmonę plėtrai nėra lengvas uždavinys, o valstybei labai svarbu sudaryti tinkamas sąlygas verslams augti. Todėl pridėdama dalį lėšų kartu su privačiais investuotojais tame etape, kai jaunam verslui postūmis yra reikalingas labiausiai, valstybė kartu su privačių investuotojų žiniomis padeda įmonėms užauginti savo vertę. Taip galime pritraukti į Lietuvą verslo idėjų, kurios turi didelį potencialą užaugti į didelius ir perspektyvius verslus. Kartu auginame ir novatorišką verslo visuomenę, kuriančią naudą savo šaliai“, – sako K. Motiejūnas.
Iš viso „Invega“ verslo paramos priemonei „Akceleravimo fondas“ numačiusi skirti 13,47 mln. eurų iš Europos regioninės plėtros fondo. Iš viso šiuo metu pagal priemonę „Akceleravimo fondas“ veikia 2 akceleravimo fondai ir 2 ankstyvosios stadijos rizikos kapitalo fondai.
„Akceleravimo fondas“ yra įgyvendinamas per fondų fondą „Verslo finansavimo fondas, finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo”, kurio valdytoja yra „Invega“, o steigėjos – Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Finansų ministerija ir „Invega“. Verslo finansavimo fondas finansuojamas ES fondų lėšomis pagal 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programą Lietuvoje.