Reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa atskleidė: ketvirtadalis Lietuvos dirbančiųjų mano, kad ateityje jų darbą atliks robotai. Tačiau automatizuotų mašinų invazijos į darbo rinką gyventojai nesibaimina: dėl to Lietuvoje nerimauja vos keli procentai žmonių, kai, palyginimui, Jungtinėse Amerikos Valstijose tokių yra dauguma.
„Lietuva pagal pramonės robotizavimo lygį, Eurostato duomenimis, kol kas yra Europos Sąjungos šalių sąrašo apačioje, tad didesnei daliai gyventojų robotizavimo perspektyva atrodo pernelyg tolima, kad gąsdintų. Juolab, kad šiuo metu iš esmės Lietuvoje robotus diegia pramonė, o kitose ūkio šakose atvejai – pavieniai. Vis dėlto, matydami globalias ekonomikos tendencijas, 24 procentai gyventojų kaip visiškai realų ateities scenarijų mato dabartinėje savo vietoje besidarbuojantį robotą“, – sako „SBA baldų kompanijos“ Technikos vystymo direktorius Vidas Mišeikis.
Bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausos duomenimis, savo darbo vietų robotizavimą dažniausiai prognozuoja jaunesni asmenys. Taip mano 31 proc. 18-25 m. gyventojų ir 30 proc. 26-35 m. gyventojų. Tarp vyresnių nei 56 m. taip manančių sumažėja perpus.
Robotizuotas dabartines savo darbo vietas ateityje mato 32 proc. darbininkų bei techninių darbuotojų. Tuo tarpu robotą savo vietoje rečiausiai įsivaizduoja aukščiausio lygio vadovai – 77 proc. mano, kad robotizacija jų darbo vietų nepalies.
Tiesa, nepaisant grėsmės darbo vietoms, robotizacijos tendencijos šalies visuomenei neatrodo gąsdinančios – vos 3 proc. apklausos dalyvių bijo dėl to būti apskritai išstumti iš darbo rinkos. Šie skaičiai gerokai mažesni nei JAV. Matydami sparčią technologijų plėtrą, dauguma, arba 72 proc. JAV gyventojų bijo, kad robotai pasisavins jų darbo vietas – tiek jų savo baimę išreiškė dar 2017 m. „Pew Research” atliktoje apklausoje.
„Robotizacijai reikia ruoštis, bet ji neturėtų bauginti – technologijų plėtra nebūtinai reiškia prarastas darbo vietas. Netgi atvirkščiai. Pavyzdžiui, vien Europoje dėl automatizavimo ir skaitmenizavimo nuo 1999-ųjų iki 2016 metų sukurta 23 mln. naujų darbo vietų“, – pastebi V. Mišeikis.
Pasak jo, lietuviška patirtis taip pat yra pozityvi: „Per pastaruosius keletą metų SBA baldų gamybos įmonėse įdiegėme 40 industrinių robotų, tačiau dėl to nebuvo atleistas nė vienas darbuotojas. Tiesiog automatizavus procesą, dalis darbuotojų dabar valdo robotizuotas darbo vietas, kita dalis persikvalifikavo išaugus gamybos apimtims. Taigi, robotizacija skatina žmones ugdytis kitus įgūdžius“.
Pasaulio bankas prognozuoja, kad 2019 m. globaliu mastu bus „įdarbinta” 1,4 mln. naujų industrinių robotų, o bendras jų skaičius pasaulyje priartės prie 3 mln.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą šių metų sausį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, iš viso apklausta 1011 gyventojų.
Apie SBA grupę:
Vienai didžiausių Lietuvoje SBA grupei priklauso baldų, tekstilės, nekilnojamojo turto bei investicijų valdymo sričių bendrovės. Baldų gamybos grupę sudaro „SBA baldų kompanija“, valdanti „Klaipėdos baldus“, „Šilutės baldus“, „Germaniką“, „Visagino liniją“, „Mebelain“, taip pat „Kauno baldai“. Tekstilės grupei priklauso „Utenos trikotažas“ kartu su „Šatrija“ ir „Mrija“. SBA taip pat valdo nekilnojamojo turto inovacijų bendrovę „Urban Inventors“, plėtojančią verslo centrus „Green Hall“ Vilniuje ir BLC Kaune, bei investicijų valdymo bendrovę „Capitalica Asset Management“.
