Friday, 04 October, 2024

Ekologiniai judėjimai Lietuvoje: įsitraukia vis jaunesni žmonės


Šiandien visame pasaulyje vykstantys ekologiniai protestai ir demonstracijos dėl ryžtingesnių sprendimų priėmėjų veiksmų klimato kaitos, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo ir kitais svarbiais ekologiniais klausimais – įtraukia milijonus žmonių. Naujausia tendencija – kai tokias akcijas ne tik palaiko, bet ir organizuoja dar mokyklinio amžiaus žmonės. Kaip pasaulinio masto ekologinių akcijų kontekste atrodo Lietuva? Ar lengva mus „išjudinti“?

Svarbu ambicijos

„Šiuo metu Lietuvoje išties pastebime įvairias viešas visuomenės iniciatyvas ekologijos klausimais, nukreiptas į politikus ir verslininkus – sprendimų priėmėjus. Vis didesnei visuomenės daliai darosi pikta, kad suvokdami aplinkos taršos mastą jie stengiasi gyventi tvariau, keičia savo įpročius, tačiau politikai ir verslininkai nedaro nieko. Visuomenė supranta, kad be švarios aplinkos tiesiog nebus kur džiaugtis pinigais. Norint spręsti ekologines problemas, reikia prisiimti atsakomybę už ateities kartas ir apie ateitį galvoti ambicingai“, – teigia ekologė Justina Anglickytė, viena iš socialinės akcijos „Baltijos klimato grandinė“ organizatorių ir akcijos „Darom“ projektų vadovė.

Ji pasakoja, kad Vilniuje vykusi demonstracija „Kartu už klimatą“ sulaukė maždaug 500 dalyvių. Šiuo metu organizuojamas bendras Baltijos šalių renginys „Baltijos klimato grandinė“, kur žmonės bus kviečiami kartu susikibti į gyvą grandinę nuo Kudirkos aikštės iki Katedros aikštės.

„Šiandienos pasaulinė aplinkosaugos žvaigždė – šešiolikmetė Greta Thunberg iš Švedijos. Tai mergina, nusprendusi mokyklos suolą iškeisti į streiką prie Švedijos parlamento prieš klimato kaitą. Jos iniciatyva streikas išaugo į visuotinį judėjimą „Fridays for future“ (angl. „Penktadieniai ateičiai“), nes tėvai ją įkalbėjo streikuoti tik penktadieniais. Globaliuose streikuose iš viso dalyvavo virš 1,6 mln. žmonių. Tai yra puikus „sniego gniūžtės“ efekto pavyzdys, kai viena iniciatyva tampa visuotine, o geras pavyzdys užkrečia veikti ir kitus“, – aiškina ekologė.

Esame apsisprendimo kelyje

Anot J. Anglickytės, Lietuva Europos mastu pagal tvarumo ir ekologiškumo protestų skaičių tikrai nepirmauja. J. Anglickytės teigimu, aplinkosaugines problemas, kitaip nei Skandinavijos šalyse Lietuvoje nustumiame į antrąjį planą, prioritetą dažniau teikiame socialinėms ir ekonominėms problemoms.

„Anksčiau mūsų gyvenimo būdas nebuvo toks taršus, todėl apie aplinkosaugą pradėjome kalbėti palyginus neseniai. Šiandien mus ypač lenkia skandinavų šalys bei latviai, tačiau esame linkę dažniau išeiti į gatves ir garsiau pasisakyti nei kaimyninės Lenkijos gyventojai, nors ir „Greenpeace Southeast Asia“ ir „IQAir“ parengtos ataskaitos duomenimis, oro kokybe Lenkiją ženkliai lenkiame. Apskritai, manau, kad politiniu lygmeniu vis dar esame apsisprendimo stadijoje – keisime dabartinę Lietuvos energetikos strategiją ir kreipsime ją Europos linkme, ar liksime prie vietinės? Ar ieškosime būdų, kaip suvartoti mažiau energijos? Ar saugosime savo miškus, ar parduosime juos kitiems, ar rūpinsimės retomis gyvūnijos ir augmenijos rūšimis, ar pasirinksime tinkamą atliekų tvarkymo strategiją“, – svarsto ekologė.

Sunkiausia – pradėti

Pašnekovė teigia, kad aplinkosaugos kontekste visuomenė pasiskirsto į dvi grupes: tuos, kurie yra sąmoningi, todėl linkę koreguoti savo gamtai nedraugiškus įpročius ir tuos, kurie nė neketina keistis.

Pasak ekologės, priimti gamtai draugiškus sprendimus – vengti plastiko naudojimo, aplenkti greitosios mados parduotuves, protestuoti prieš medžių kirtimą saugomose teritorijose, be akcijų rinkti šiukšles gamtoje, dalintis sutvarkytų vietų nuotraukomis su grotažymėmis #trashtag arba #10minutesaday, rūšiuoti, sėsti ant dviračio, mažiau naudotis mobiliaisiais įrenginiais, kompiuteriu ar žiūrėti televizorių labiausiai skatina kitų pavyzdys.

Internete nuolat steigiasi naujos diskusijų grupės, kuriose žmonės dalijasi naudingais patarimais, pavyzdžiui, kaip teisingai rūšiuoti atliekas ar kompostuoti, kuo pakeisti plastiką, dėl kurio miršta vandenynų gyventojai ar kaip priimti tvarius sprendimus.

Sparčiai auga ir stiprėja internetinio puslapio bei „Facebook“ paskyros „Misija: nulis“ bendruomenė, šalies gyventojai aktyviai jungiasi prie jos inicijuojamų iššūkių – „Mėnuo be vienkartinio puodelio“,  „Mėnuo be plastikinių maišelių“, „Vakaras be ekrano“. Iš viso Aplinkos ministerijos iniciatyva „Misija: nulis“ yra suorganizavusi jau beveik 100 edukacinių akcijų aplinkosaugos tema visoje Lietuvoje, jos susilaukė maždaug 2 tūkst. šalies gyventojų susidomėjimo. 

Ekologė J. Anglickytė sutinka, kad sunkiausia yra pradėti, bet vos tik žengus pirmą žingsnį, prisijaukinti naują įprotį darosi vis lengviau, o nuosekliai vykdomi kad ir mažyčiai kasdieniai pasirinkimai ilgainiui tampa neatsiejama gyvenimo dalimi, prisideda prie tvaraus gyvenimo skatinimo.

Nuo mažamečių iki senjorų

Kad šalies gyventojų požiūris į aplinkosauginius klausimus keičiasi, pastebi Klaipėdos rajono Jakų kaimo bendruomenės centro vadovas Kęstutis Dvarionas.

„Šalies gyventojų santykis su gamta ir aplinka pamažu keičiasi. Vis daugiau žmonių aktyviai įsitraukia ir nelieka abejingais aplinkosaugos klausimams, yra linkę keisti savo įpročius. Tai ypač pastebiu „Misija: nulis“ renginių metu, į kuriuos susirenka nemaža dalis įvairaus amžiaus bendruomenės narių nuo mažamečių iki garbaus amžiaus senjorų. Diskutuodami mokomės atpažinti savo individualų poveikį aplinkai, keisti kasdienius įpročius bei matuoti realią naudą. Nors sunku patikėti, bet net ir vieno žmogaus poelgis gali duoti reikšmės jau vien tuo, kad užkrečia ir aplinkinius“, – dalijasi K. Dvarionas.

Pasak jo, anksčiau daug klausimų kėlęs rūšiavimas, šiandien Jakų km. gyventojams tapo įprasta praktika. Taip pat atsiranda vis daugiau geros valios įmonių atstovų, kurie remia naujų medelių sodinimą. Nemažai bendruomenės narių vietoj automobilių renkasi neteršiančias aplinkos dvirates transporto priemones, tik, anot K. Dvariono, trūksta pakankamai išvystytos infrastruktūros mažesniuose šalies miesteliuose.

Internetiniame puslapyje Misijanulis.lt bei iniciatyvos „Facebook“ paskyroje dalytis savo kasdieniais aplinkosauginiais atradimais bei sekti gamtai draugiškų, švarių ir tvarių sprendimų naujienas kviečia Aplinkos ministerijos iniciatyva „Misija: nulis“, finansuojama Europos sąjungos paramos lėšomis.

Socialinės akcijos organizuojamos Aplinkos ministerijos iniciatyva ir finansuojamos ES paramos lėšomis.

2024 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
28293031