Jau praėjo penkeri metai nuo to, kai statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimu tapo privaloma apdrausti visus statomus, rekonstruojamus, remontuojamus ar atnaujinamus (modernizuojamus) statinius. Priklausomai nuo situacijos, kuri yra aprašyta Statybos įstatymo 42 straipsnio 7 ir 8 dalyje, šiuo privalomuoju draudimu turi būti apsidraudę statytojai (užsakovai) arba rangovai. Tačiau vis dar atsiranda asmenų, kurie apie šią prievolę sužino tik statybų pabaigoje. Kokios grėsmės jiems kyla ir apskritai kodėl reikia draustis statybų draudimu?
Kas tai yra ir kodėl to reikia?
Privalomasis statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimas yra skirtas atlyginti žalą, patirtą statant, rekonstruojant ar griaunant statinį. Turintiems statybos darbų draudimą atlyginama žala, susijusi su apdraustojo turto sugadinimu, sunaikinimu ar praradimu. Kita privalomo draudimo dalis – civilinės atsakomybės draudimas. Pagal šio draudimo taisykles atlyginama žala, padaryta tretiesiems asmenims statybų laikotarpiu ir mažiausiai dar dvejus metus po statybų pabaigos.
Nuo 2003 m. Lietuvoje statybų procese dalyvaujantiems asmenims buvo privaloma draustis tik civilinės atsakomybės draudimu, o statybos darbų draudimu statytojai galėjo draustis savanoriškai. Po to, kai 2013 m. lapkričio 27 d. Rygoje įgriuvo prekybos centro stogas, nusinešdamas 54 žmonių gyvybes, o nelaimės pagrindine priežastimi buvo nustatyti statybos normų pažeidimai, Lietuvoje aktyviau imta diskutuoti ir apie statybos darbų draudimo būtinumą. Galiausiai nuo 2017 m. sausio 1 d. šis draudimas tapo privalomas.
Privalomasis statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimas padeda vystytojams bei statytojams valdyti rizikas, galinčias atsirasti dėl statybos darbų klaidų.
„Maksimalios apimties privalomasis statybų draudimas, apima apie 80 – 85 proc. visų galimų atvejų, dėl kurių statybose gali atsirasti žalų dėl rangovo statybos metu padarytų darbų klaidų. Likusius galimus vystytojų bei statytojų patiriamus nuostolius, kurių priežastimi taptų rangovų tyčinis ar sąmoningas darbų technologinio proceso pažeidimas, nekokybiški gaminiai ar medžiagos – atlyginama pagal rangovų pateiktus garantinius ar laidavimo draudimo raštus”, – teigia UADBB „SID Insurance” Turto, statybinių rizikų ir verslo klientų departamento direktorius Virgilijus Kazlauskas bei priduria, jog vystytojams labai svarbu turėti šį draudimą, maksimaliai atitinkantį jų poreikius.
Būtina pabrėžti, jog statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimas yra privalomas tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims.
Draudimas – tik maksimaliai atitinkantis poreikius
Su UADBB „SID Insurance” glaudžiai bendradarbiaujančios UAB „Capital Insurance” plėtros vadovė Tatjana Gaivoronskaja sako, kad vis dar atsiranda žmonių, kurie gana atsainiai žiūri į draudimą ir jį įsigyja tik todėl, kad to reikalauja valstybės institucijos.
„Noriu pacituoti Vinstoną Čerčilį: „Nepažįstu nė vieno, kuris bankrutavo mokėdamas draudimo įmokas, tačiau pažįstu tokių, kurie bankrutavo to nedarydami”. Tai labai taikli frazė kalbant apie privalomąjį statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimą”, – sako T.Gaivoronskaja. Ji taip pat akcentuoja, jog vien tik turėti atitinkamą draudimo polisą neužtenka. Tam, kad draudimas būtų išties naudingas, jis turi maksimaliai atitikti draudėjo poreikius. Jei pats žmogus neišmano draudimų srities, jis turėtų kreiptis į profesionalų ir kompetentingą draudimo specialistą, kuris, remdamasis savo turimomis žiniomis ir įgyta praktika, individualiai išanalizuos situaciją ir padės pasirinkti tinkamiausią draudimo produktą ir jo priedus, jei šie būtų reikalingi.
Kas privalo draustis?
Kas turi draustis privalomuoju statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimu – vystytojai ar statybos darbus atliekantys rangovai? Tai priklauso nuo to, kiek yra statybos darbų vykdytojų. Jei visus pastato statybos darbus atlieka vienas rangovas, tada jis ir turi apsidrausti privalomuoju draudimu. Jei statybos vyksta mišriu būdu ar skirtingus statybos darbus vykdo skirtingi rangovai, privalomuoju statybos draudimu turi draustis vystytojas, tiek juridinis, tiek fizinis asmuo.
Svarbiausi statybų draudimo niuansai
Privalomasis statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimas gali būti skirtingų apimčių.
Turinčiam standartinės apimties statybų draudimą, žala bus atlyginta tik tuomet, jei statomas pastatas sugrius ar bus sunaikintas. Tokios apimties statybos darbų draudimas ir yra privalomas.
Jei reikia daugiau draudimo apsaugos, pagal kurį draudikai turėtų atlyginti ir dėl rangovų padarytų darbų klaidų atsiradusią pasekminę žalą, vystytojas ar statytojas (užsakovas) turėtų rinktis platesnės apimties privalomą statybų draudimą. Tokiu atveju draudimo kompanija vystytojo ar statytojo (užsakovo) patirtų nuostolių darbų klaidos ištaisymui nekompensuotų, tačiau atlygintų dėl statybos darbų klaidos atsiradusius pasekminius nuostolius.
Sudarius dar platesnės apimties statybos darbų draudimo sutartį, draudimo kompanija turėtų atlyginti ne tik dėl statybos darbų klaidos atsiradusią pasekminę žalą, bet ir pačios rangovų padarytos statybų darbų klaidos ištaisymo kaštus. Draudžiantis didesnės apimties statybos darbų privalomuoju draudimu, tikslinga į privalomojo draudimo sutartį įtraukti ir bent 24 mėnesių laikotarpio garantinio termino draudimo apsaugą.
V. Kazlauskas, turintis didžiulę patirtį statybos draudimo srityje, pateikia pavyzdį, puikiai iliustruojantį skirtingos apimties draudimus: „Tarkime, statybos metu buvo padaryta darbų klaida dengiant stogą ir dėl to, lietui lyjant, nuo stogo vidinėmis sienomis teka vanduo, kuris apgadino vidaus sienų apdailą. Tam, kad atsiradę nuostoliai būtų padengti pagal standartinę privalomojo statybos draudimo apimtį, namas ar kitas statinys turėtų sugriūti. Jei draudėjas turėjo platesnės apimties draudimą, draudimo kompanija jam kompensuos vidaus sienų apdailos remontą, o stogą jis turės tvarkytis savo lėšomis. Tam, kad draudimo kompanija padengtų tiek pažeistų vidaus sienų, tiek blogai uždengto stogo remontą, draudėjas turi turėti maksimalios apimties statybos darbų draudimą”.
Prie kiekvienos apimties statybos draudimo galima pasirinkti papildomas apsaugas. Tai gali būti garantinio termino apsauga, statybos darbų aikštelės įrangos apsauga, apsauga nuo nuostolių, patirtų transportuojant apdraustą turtą. Galima apdrausti ir papildomas išlaidas, kurios atsiranda, kai tenka pašalinti padarytus nuostolius: išlaidos ekspertams, būtinų krovinių pagreitinto pristatymo išlaidos, išlaidos darbuotojų priemokoms už viršvalandžius, darbą vakarais, naktimis ar švenčių dienomis ir pan.
Kokios apimties draudimą pasirinkti ir ar reikia papildomų apsaugų, padės išsiaiškinti draudimo specialistas, išnagrinėjęs individualias rizikas. Bet kokiu atveju pradėti reikia nuo pagrindinio draudimo apimties. „Jei turėsi tik standartinį draudimą ir prisiimsi papildomų apsaugų, kurios kiekviena kainuoja papildomai, tai bus pinigų išmetimas į balą, nes toks draudimo produktas nesuteiks optimalios apsaugos”, sako UAB „Capital Insurance” plėtros vadovė T.Gaivoronskaja.
Vystytojams, ypatingai statantiems didesnius pastatus ar samdant kelis rangovus statinio statybos darbų atlikimui, rekomenduojama turėti maksimalios apimties statybų draudimą, nes, pasak UADBB „SID Insurance” Turto, statybinių rizikų ir verslo klientų departamento direktoriaus V. Kazlausko, negalima pasikliauti vien tik rangovų pateiktais garantiniais ar laidavimo draudimo raštais, nes juose nurodytos garantuojamos ar laiduojamos sumos yra sąlyginai nedidelės, o nuostoliai, atsiradę dėl padarytų statybos darbų klaidų, gali būti milžiniški.
Statau namą pats, ką turiu žinoti?
Kalbant apie privalomąjį statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimą, tos pačios sąlygos ir tokie patys reikalavimai galioja tiek stambiems vystytojams – juridiniams asmenims, tiek sau namą statančiam privačiam asmeniui. Jei visiems statybos darbams atlikti samdomas vienas rangovas, jis ir draudžiasi privalomuoju draudimu. Jei rangovų yra du ir daugiau ar dalį darbų atlieka pats žmogus, draustis statybų draudimu privalo pats fizinis asmuo.
Vis dar pasitaiko asmenų, kurie apie privalomąjį draudimą sužino tik statybų pabaigoje, kai to pareikalauja valstybinė statybos užbaigimo komisija. Tokiais atvejais draudikai į sudaromas privalomas statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimo sutartis turėtų įtraukti ir retroaktyvų draudimo apsaugos galiojimo laikotarpį, apimantį ir jau atliktus darbus. Tokia praktika yra gana dažna, tačiau įdinga. „Statybų draudimą geriausia tvarkytis iki statybos darbų pradžios. Nes jei jau statybas įpusėji ar visai baigi, tada draudikai sutinka sudaryti privalomuosius statybos darbų draudimus tik bazine apimtimi“, – sako V.Kazlauskas.
Jam antrina ir T. Gaivoronskaja. „Draudikai tokiu atveju yra linkę apdrausti standartiniu draudimu, be išplėstinių apsaugų. Be to, toks draudimas statybų pabaigoje tikrai nekainuos pigiau, nei jis būtų kainavęs statybų pradžioje ar net su papildomomis apsaugomis”, – sako UAB „Capital Insurance” plėtros vadovė ir priduria, kad jei statytojas ar rangovas drausis tik statybos darbų pabaigoje, jis neturės apsaugos visu statybos darbų vykdymo laikotarpiu, kai nutinka daugiausia įvykių, ir toks draudimas bus tik dėl formalumo, o ne realiai apsaugai.
Statybos yra sudėtingas procesas, kuriame yra daug niuansų, žinomų ir suprantamų tik specialistams, dirbantiems su tuo kiekvieną dieną. Tam, kad iš draudimo produktų būtų gauta maksimali nauda ir patirta kuo mažiau nuostolių, ekspertai rekomenduoja statybos darbus pradėti nuo pokalbio su specialistais, kurie profesionaliai patars ir padės pasirinkti tokį draudimo produktą, kuris labiausiai saugotų nuo galimų rizikų.